Edita Šatienė, Senjorų iniciatyvų centro pirmininkė
Lietuvos ataskaita parengta remiantis 21 informacinio šaltiniu tyrimu ir interviu su 14 pagyvenusių žmonių, iš jų 12 moterų ir 2 vyrais, kurių amžius nuo 67 iki 87 metų. Geografiniu požiūriu apklaustieji yra iš dviejų didžiausių miestų – Vilniaus ir Kauno – bei vieno regioninio miesto Alytaus, todėl pristatomos tik miestiečių patirtys, liečiančios diskriminaciją dėl amžiaus. Gyvenimo sąlygos, sveikatos priežiūra ir kitos paslaugos didžiuosiuose miestuose, regioniniuose miestuose ir kaimo vietovėse labai skiriasi. Pavyzdžiui, miesto gyventojai turi geresnes galimybes naudotis visomis medicinos ir bankų paslaugomis; jie lengviau randa ir gauna informaciją (teisinę, draudimo ir kt.). Todėl interviu metu gauta informacija nėra pakankamai reprezentatyvi.
Interviu dalyvavę asmenys tiesiogiai nevartojo žodžių eidžizmas ar diskriminacija, tačiau diskriminacinio pobūdžio aspektus netiesiogiai perteikė kitais žodžiais, pavyzdžiui: atskirtis, tolerancijos stoka, abejingumas, grubumas, nepriteklius, uždarumas.
Dokumentų paieška ir analizė atskleidė dvi svarbias diskriminaciją dėl amžiaus sąlygojančius dalykus, kuriuos reikia spręsti neatidėliojant. Viena problema – teisės aktuose, būtent Valstybės tarnybos įstatyme ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymuose dėl konkrečių ligų prevencijos programų, įtvirtintas aiškus amžiaus cenzas. Kita problema – nepakankamai išvystyta geriatrijos medicina ir gydytojų geriatrų trūkumas Lietuvoje. Vyresnio amžiaus pacientų lėtinės ligos ir gretutinės ligos turi ne tik medicininę, bet ir socialinė pusę, o vien šeimos gydytojas negali profesionaliai spręsti šių klausimų. Pokyčiams šiose srityse reikalingi politiniai sprendimai, kurie nebus priimti be aktyvaus gerai informuotų piliečių dalyvavimo. Tikslinės švietimo programos gali padėti didinti informuotumą šiais klausimais ir stiprinti vyresnio amžiaus žmonių norą aktyviau reikalauti jų padėtį atitinkančių paslaugų.
Maloniai nustebino tai, kad kai kurie vyresnio amžiaus žmonės atpažįsta diskriminaciją dėl amžiaus ir apie tokius atvejus praneša Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (LGKT). 2021 m. LGKT išnagrinėjo 18 skundų, susijusių su diskriminacija dėl amžiaus. Didėjant informuotumui apie diskriminaciją dėl amžiaus galima tikėtis, kad bus daugiau pranešimų LGKT ir tie atvejais bus išsamiai ištirti bei sprendžiami.
Dokumentinio tyrimo metu nebuvo rasta jokių mokymo pasiūlymų, kaip kovoti su diskriminacija dėl amžiaus. Kadangi viena interviu dalyvė paminėjo su diskriminacija dėl amžiaus susijusią užduotį per komandos formavimo mokymus savo įstaigoje, galima daryti prielaidą, kad tam tikra apimtimi apie diskriminaciją dėl amžiaus gali būti kalbama kai kuriose įmonių mokymo programose. Vis dėlto, atliekant internetinę paiešką nepavyko rasti konkrečių mokymo programų, susijusių su diskriminacija dėl amžiaus. Vienintelis pavyzdys, kurį pavyko rasti –Lygių galimybių ir nediskriminavimo abėcėlė darbuotojams – interaktyvi internetinio mokymosi programa apie diskriminaciją darbo rinkoje. Šios programos 9 pamoka skirta būtent diskriminacijai dėl amžiaus.
Darbas prie ataskaitos, interviu, diskusijos su kolegomis ir suinteresuotosiomis šalimis sužadino susidomėjimą projekto išvadomis ir tolesniais žingsniais, todėl visi nekantriai laukia būsimų projekto rezultatų.